Pareto efektyvumo apibrėžimas
„Pareto“ efektyvumas yra ekonomikos būklė, kai ekonominiai ištekliai paskirstomi arba paskirstomi taip, kad jie veiktų maksimaliai naudingi ir dėl kurių bet kokios papildomos pastangos, skirtos perskirstymui, neduos teigiamo poveikio, nebent ir kol nebus lygiavertis neigiamas poveikis.
Paaiškinimas
Šią koncepciją sugalvojo italų ekonomistas Vilfredo Pareto. Jis taip pat žinomas kaip „Pareto Optimality“. Negalima teigti, kad bet koks paskirstymo tipas ar rūšis yra „Pareto Efektyvumo“ ar „Pareto Optimalumo“, jei be to yra įmanoma geriau paskirstyti. Toks perskirstymas, atlikus geresnius rezultatus, yra žinomas kaip „Pareto Improvement“.
Pareto efektyvumo paskirstymas reiškia, kad ištekliai paskirstomi taip, kad jie būtų naudojami pagal maksimalias galimybes. Tačiau tai nereiškia, kad ištekliai paskirstomi ar paskirstomi vienodai ar teisingai.
Pareto efektyvumo pavyzdžiai
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai:
1 pavyzdys
Ekonomikoje yra tik viena prekė ar produktas ir to paties reikalauja visi tos šalies piliečiai. Tokiu atveju kiekvienas paskirstymo atvejis būtų „Pareto Efektyvus“, nes nebus jokio kito produkto, kad būtų sukurta kokia nors padėtis geresnė ar blogesnė.
2 pavyzdys
Paimkime tortą ir du asmenis:
Kiekvienam iš 2 asmenų reikia kuo daugiau pyrago, kad galėtume išaiškinti arba apsvarstyti tris galimus paskirstymus, kurie išvardyti taip:
- Pyragas visiškai skiriamas asmeniui A;
- Pyragas visiškai skiriamas asmeniui B; ir
- Pyragas paskirstomas po lygiai tarp A ir B asmenų.
Dabar, norint patikrinti „Pareto“ efektyvumą, reikia patikrinti, ar įmanoma geriau paskirstyti, nepabloginant kito asmens. Šiuo atveju abu asmenys reikalauja kuo daugiau torto dalies; taigi jokios rūšies perskirstymo padėties pagerinti neįmanoma. Taigi galime daryti išvadą, kad minėti asignavimai galėtų būti teigiami kaip „Pareto Efficient“.
Pareto efektyvumas ir rinkos nepakankamumas
Yra keletas veiksnių, ty vidiniai ir išoriniai, kurie trukdo ekonomikai pasiekti „Pareto Efektyvų“ etapą. Teigiama, kad tokia „Pareto Efektyvumo“ nepasiekimo situacija yra rinkos nepakankamumas. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad ekonomikai nepavyko optimaliai paskirstyti išteklių.
Kai kurie veiksniai, lemiantys rinkos nepakankamumą, yra išvardyti taip:
- Monopolijos ar Netobulos rinkos;
- Viešųjų gėrybių buvimas;
- Didėjanti grąža; ir
- Bendro turto ištekliai.
Grafinis vaizdavimas
Žemiau minėtame grafike kreivė nuo X iki Y yra Pareto siena, o visi Pareto sienos taškai yra Pareto efektyvūs paskirstymai, ty A ir B taškai. Visi taškai, esantys žemiau kreivės, rodo, kad Pareto yra patobulintas situacija.
Svarba
Svarba yra tokia:
- Maksimalaus efektyvaus pajėgumo naudojimas: Kadangi „Pareto“ efektyvumo ištekliai paskirstomi aukščiausiu efektyvumu; taigi kiekviena organizacija naudoja maksimaliai efektyvius pajėgumus, kad pasiektų „Pareto“ efektyvumą.
- Suteikti svarbą visiems: dėmesys sutelktas į abiem pusėms naudingą situaciją, ty niekas neturėtų prarasti ar jaustis nepatenkintas. Tai teikia svarbą kiekvienam žmogui.
- Kelia gyvenimo lygį: Pareto mieste efektyvumo ištekliai naudojami siekiant maksimalaus maksimalaus pajėgumo ir pasitenkinimo visiems; taigi visi gyventų patenkinamą gyvenimo lygį.
- Padeda verslo organizacijoms: padeda verslo organizacijoms kuo geriau paskirstyti išteklius tikslams pasiekti ir visų poreikiams patenkinti.
Privalumai
Toliau pateikiami keli nuopelnai:
- „Pareto“ tobulinimas: Vyriausybės ar ekonomisto pastangos siekiant „Pareto“ efektyvumo būtų be jokių atitinkamų išlaidų. Tai reiškia, kad tik patobulinus esamų išteklių paskirstymą, galima padidinti produkcijos ar pridėtinės vertės padidėjimą. Be abejo, įgyvendinant politiką turi būti tam tikrų atsitiktinių išlaidų. Tačiau tai nepablogintų situacijos jokiam kitam asmeniui.
- Pasitenkinimas visais: Kadangi pagrindinis tikslas yra padaryti jį blogesnį; todėl dėmesys sutelkiamas į pasitenkinimą visiems.
- Geriausi įmanomi paskirstymai: siekiant „Pareto“ efektyvumo, ištekliai paskirstomi taip, kad nebūtų poreikio ar vietos tobulėjimui; taigi geriausiu atveju paskirsto išteklius.
- Pagerina efektyvumą ir sumažina išlaidas : naudojamas geriausias paskirstymo metodas, todėl ištekliai veikia geriausiai ir optimaliai, o tai galiausiai sumažina išlaidas.
- Pagrindinis dėmesys skiriamas pelnui be nuostolių: pagrindinis dėmesys skiriamas pelnui vienai šaliai, neprarandant nuostolių niekam, t. Y. Tam, kuriam sekasi geriau, o niekam blogiau. Tai sukuria visų dalyvaujančių šalių laimėjimo situaciją.
Trūkumai
Toliau pateikiami keli trūkumai:
- Teorinė koncepcija: Tai yra teorinė koncepcija, nes visada yra tikimybė tobulėti.
- Nesusitelkiama lygybėje: jie sutelkia dėmesį tik į tai, kad vienas būtų geresnis, o niekas - nuostolingas, tačiau neatsižvelgiama į lygybę paskirstant.
- Išteklių švaistymo galimybė: taip pat siekiama, kad niekas nesijaustų nepatenkintas, o dėl kompensacijos nepatenkintiesiems yra galimybė švaistyti išteklius. Be to, praktiškai neįmanoma visų patenkinti.
- Nepaiso vartotojų poreikių: Pareto efektyvumas nepaiso vartotojų poreikių fakto ir socialinės atsakomybės prieš vartotojus.
Išvada
„Pareto Efektyvumas“ yra būsena, kai ištekliai paskirstomi geriausiu atveju, o pagerinti neįmanoma. Tačiau praktiniame pasaulyje „Pareto“ efektyvumas neįmanomas, nes visada yra tikimybė pagerėti; taigi tai yra teorinė samprata.
