Kas yra balsavimo akcijos?
Balsuojančios akcijos suteikia pirmenybę savininkui balsuoti sprendžiant bendrovės sprendimus ir politiką, leidžiančią asmeniui balsuoti būtent už direktorių valdybos parinkimą ir kitus bendrovės reikalus.
Paaiškinimas
Balsuojančios akcijos suteikia jos turėtojui galią ar įgaliojimus nuspręsti, kaip turėtų atrodyti bendrovės valdymas, ypač atsižvelgiant į direktorių valdybos pasirinkimą. Tai suteikia investuotojui įgaliojimus nuspręsti, kaip turėtų būti apibrėžta konkrečios bendrovės korporacinė politika, ir turi galią priimti arba atmesti tam tikrus kritinius sprendimus, pvz., Įsigijimą, susijungimą ar supirkimą. Šios akcijos turėtojai iš įmonės nuolat gaus nuolatinius pranešimus ar pranešimus apie reikalus, kai jų balsas reikalingas sprendžiant reikalus, susijusius su bendrovės sprendimų priėmimu.
Kaip tai veikia?
Bendrovės akcijos ar akcijos paprastai reiškia, kad įmonės nuosavybė priklauso 1 akcijai, arba milijonas akcijų turi tą patį, ty Viena yra laikoma bendrovės savininke. Įmonės taip pat naudojasi šiuo paskirstytos nuosavybės modeliu, kad pritrauktų įmonės kapitalą ir panaudotų jį tolesnei veiklai ar plėtrai. Taigi mes visų pirma turime dviejų rūšių akcijas, kurios priskiriamos balsavimo ar paprastosioms akcijoms ir privilegijuotosioms akcijoms. Čia mes kalbėsime apie tai, kaip tai veikia.
- Balsavimas ar paprastosios akcijos suteikia akcininkams teisę ar įgaliojimus balsuoti bet kokiais klausimais, būdingais įmonei ir jos padėčiai. Jis pirmiausia naudojamas kuriant įmonės politiką. Jis naudojamas tais atvejais, kai priimamas lemiamas sprendimas. Kaip ir tai, ar įmonė turėtų įsigyti kitą įmonę, ar jungtis. Ar įmonė turėtų pirkti akcijas, kas turėtų būti narių valdybos dalis, kas turėtų vadovauti valdybai ir priimti kitus svarbius sprendimus;
- Jie atsiranda su išankstinėmis teisėmis, o tai reiškia, kad akcininkas gali atsisakyti arba atmesti bet kokias naujesnes akcijas, kurias bendrovė bando išleisti rinkoje. Esminis aspektas, kai paprastosios ar balsavimo teisę turinčios akcijos skiriasi nuo privilegijuotųjų akcijų, yra bankroto ar mokumo momentai.
- Jei įmonė bankrutuoja, pirmiausia turi sumokėti privilegijuotas akcijas, išparduodama savo turtą. Tada viskas, kas lieka sumokėjus pageidaujamiems akcininkams, paprasti akcininkai gauna atlyginimą, kuris iš tikrųjų yra beveik nieko ir labai minimalus. Kitas skirtumo aspektas yra tai, kad pageidaujami akcininkai gauna bendrovės dividendus, kurie bendriems akcininkams ar balsavusiems akcininkams yra mokami santykinai mažiau arba nėra garantuoti.
Balsavimo akcijų pavyzdys
Paimkime interneto milžinės „Google“ išleidžiamų akcijų tipo pavyzdį. „Google“ turi tris akcijų tipus, kuriuos ji išleidžia, ir jie yra šie: A, B ir C klasės. Trys akcijos skiriasi būdais.
- A klasė: Tai yra paprastos akcijos, kurias išleidžia „Google“ ir kurias laiko investuotojai, kuriems suteikiamos balsavimo teisės, taigi galia balsuoti pagal įmonės politikos formavimo scenarijus ir sudaryti direktorių valdybą.
- B klasė: B akcijas turi tik bendrovės steigėjai ir jos turi dešimt kartų daugiau balsavimo teisių, palyginti su A klasės akcijomis. Šių akcijų skaičius yra labai ribotas, be to, ją turintys asmenys yra tik keli. Tokiais neprekiaujama ir visuomenėje.
- C klasė: jos labiau panašios į privilegijuotąsias akcijas, kai ja paprastai prekiaujama visuomenėje ir kurios neturi balsavimo teisių įmonės reikalams ar politikos formavimo scenarijams.
Privalumai
- Iš to gaunama grąža yra naudinga atsižvelgiant į gautą kapitalo prieaugį ir gautus dividendus.
- Tokios akcijos turėtojai gali dalyvauti priimant bendrovės sprendimus ir jos politiką.
- Jie gali išleisti tam tikrą vidinę įmonių valdymo metodiką, naudodamiesi savo balsavimo teisėmis.
- Jie turi tam tikrą laisvę diktuoti, kaip įmonė turėtų būti valdoma ir kas visi turėtų būti direktorių taryboje.
- Vieno turimų akcijų skaičius yra lygus balsų skaičiui, todėl jų nuomonė dar labiau sustiprėja, kai jie turi didžiulę akcijų dalį.
- Nors dividendai nėra garantuoti, jie gali būti susiję su tam tikrais dividendais, jei įmonė jaučiasi.
- Kai jie išduodami, galia pasiskirsto tolygiai. Jo tiesiog neturi keli žmonės ar įmonės savininkai bei jo šeima. Tai lemia nuosavybės pasiskirstymą ir skaidrumą.
- Sprendimų priėmimas tampa daug demokratiškesnis balsavimo akcijų emisijos atveju ir į tai įsitraukia daug žmonių.
- Akcininkams tenkantys teisiniai įsipareigojimai yra riboti ir riboti.
- Akcijos yra labai likvidžios ir jas galima lengvai atsekti.
Trūkumai
- Jie yra paskutiniai, kurie gauna kompensaciją bankroto metu, nes pirmenybė turi būti teikiama privilegijuotiems akcininkams.
- Jų gaunami dividendai nėra garantuojami, nes privilegijuotiems akcininkams reikia mokėti garantuotai.
- Tai yra didelės rizikos asocijuota investicija, nes jei įmonė nevykdo veiklos arba bankrutuoja, nes akcininkai turi nedelsdami atsiskirti nuo savo investicijų.
- Balsavimo akcijų skaičius yra ribotas ir jų neišleidžiama labai daug, kaip antai privilegijuotų akcijų, todėl plačiajai visuomenei yra sudėtinga patekti į tokias akcijas.
Išvada
Balsavimo akcijos turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Viena vertus, kai turėtojui suteikiama teisė balsuoti ir įsitraukti į lemiamus įmonės sprendimų priėmimo scenarijus, kita vertus, taip pat yra didelė rizika, nes įmonei bankrutavus, jo investicija gali eik mesti. Be to, pagal šiuos kriterijus išleidžiamų akcijų skaičius yra ribotas, todėl labai sunku gauti prieigą prie tokių akcijų, nebent turėtumėte tvirtovę su įmonės vadovybe. Joms tenka didesnis vaidmuo skaičiuojant akcijų skaičių, nes kuo daugiau akcijų turi vienas balsų skaičius, nes vienas akcijų skaičius paprastai skaičiuojamas čia vienas balsas.
