Finansinio modeliavimo kūrimo procesas
Finansinio modeliavimo kūrimo procesas yra žingsnis po žingsnio, pradedant istorinių finansinių duomenų užpildymu „Excel“ lape, finansinės analizės atlikimu, prielaidų darymu ir prognozavimu bei galiausiai rizikos įvertinimu atliekant jautrumo analizę ir testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šį procesą iš esmės suskirstėme į 7 etapus -
- Istorinių finansinių duomenų įrašas
- Istorinės veiklos analizė
- Prognozių rinkimas prognozavimui
- Prognozuokite trijų teiginių modelį
- Ateities verslo rizikos vertinimas
- Jautrumo analizės atlikimas
- Prognozės testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
# 1 - Istorinių finansinių duomenų įvedimas
Bet kurio finansinio modelio pradžia įvyksta įrašant istorinę finansinę atskaitomybę. Paprastai analitikai teikia pirmenybę naujausiems 3–5 metų istoriniams duomenims, nes tai suteikia nemažai įžvalgų apie bendrovės verslo tendencijas netolimoje praeityje. Tada analitikas įveda istorinę informaciją į „Excel“ skaičiuoklę, kuri žymi finansinio modeliavimo pradžią. Analitikas turėtų būti atsargus rinkdamas trijų finansinių ataskaitų istorinius duomenis ir atitinkamus tvarkaraščius. Bet kokia šio veiksmo klaida gali pabloginti galutinio modelio kokybę.
# 2 - Istorinės veiklos analizė
Šiame etape analitikas privalo pritaikyti visas savo apskaitos ir finansų žinias. Kiekviena istorinės pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso ir pinigų srautų ataskaitos eilutė turėtų būti analizuojama, kad būtų galima gauti reikšmingų įžvalgų ir nustatyti bet kokias tendencijas. Pavyzdžiui, augančios pajamos, mažėjantis pelningumas, blogėjanti kapitalo struktūra ir kt.
Nustačius tendenciją, analitikas turėtų pabandyti suprasti pagrindinius tendenciją lemiančius veiksnius. Pavyzdžiui, pajamos augo dėl apimties augimo; pelningumas per pastaruosius 3 metus mažėjo dėl išaugusių žaliavų kainų, kapitalo struktūra pablogėjo dėl skolų turinčio kapitalo plano ir kt. Svarbu pažymėti, kad ši analizė turės didelę įtaką prielaidoms dėl prognozavimas.
# 3 - Prognozių rinkimas prognozavimui
Tada analitikas turi sukurti prognozės prielaidas. Pirmas prielaidų metodas yra turimos istorinės informacijos ir jų tendencijų panaudojimas būsimiems rezultatams projektuoti. Pavyzdžiui, prognozuokite pajamų augimą kaip vidutinį ankstesnių trejų metų pajamų augimą, prognozuokite bendrąjį pelną kaip istorinio laikotarpio vidurkį ir pan. Šis metodas yra naudingas stabilių įmonių atveju.
Kita vertus, kai kurie analitikai nori naudoti prognozių prielaidas, pagrįstas dabartiniu rinkos scenarijumi. Šis požiūris labiau tinka įmonėms, veikiančioms cikliškoje pramonėje, arba įmonės veiklos rezultatai yra riboti. Nepaisant to, prielaidos kai kurioms balanso eilutėms, tokioms kaip skola ir kapitalas, turėtų būti daromos remiantis įmonės pateiktomis rekomendacijomis sukurti patikimą modelį.
# 4 - Prognozuokite finansinę atskaitomybę naudodamas prielaidas
Nusprendus prielaidą, dabar atėjo laikas sudaryti būsimą pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, remiantis prielaidomis. Po to pinigų srautų ataskaita susiejama tiek su pelno (nuostolių) ataskaita, tiek su balansu, siekiant užfiksuoti grynųjų pinigų judėjimą prognozuojamu laikotarpiu. Šio veiksmo pabaigoje yra du pagrindiniai patikrinimai -
- Viso turto vertė turėtų sutapti su visų įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo suma
- Pinigų likutis pinigų srautų ataskaitos pabaigoje turėtų būti lygus pinigų balansui balanse
# 5 - Ateities verslo rizikos vertinimas
Tada analitikas turėtų sukurti galutinio finansinio modelio rezultatų santrauką. Išvestis paprastai pritaikoma pagal galutinio vartotojo reikalavimus. Nepaisant to, analitikas, remdamasis finansiniu modeliu, privalo pateikti savo nuomonę apie tai, kaip verslas elgsis ateinančiais metais. Pavyzdžiui, analitikas gali pakomentuoti, kad įmonė artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galės tvariai augti ir vykdyti savo skolinius įsipareigojimus be jokios pastebimos rizikos.
# 6 - jautrumo analizės atlikimas
Šiame etape analitikas turi sudaryti scenarijus, kad atliktų jautrumo analizę. Šio žingsnio tikslas yra nustatyti, kuriuo momentu įmonės veikla pradės mažėti ir kokiu mastu. Kitaip tariant, verslo modelio atsparumas bus išbandytas remiantis scenarijais. Šis žingsnis yra naudingas, nes jis padeda įvertinti našumo pokyčius nenumatyto įvykio atveju.
# 7 - Prognozės testavimas nepalankiausiomis sąlygomis
Čia analitikas prisiima blogiausio atvejo (ekstremalaus) scenarijų, pagrįstą tam tikru nepalankiu įvykiu per tam tikrą laikotarpį, tarkime, dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2008–2009 m. Nuosmukis naudojamas išbandant stresą JAV įsikūrusių įmonių prognozavimo modeliuose. Šis žingsnis taip pat yra labai svarbus, nes jis padeda suprasti, kaip įmonė elgsis tokiu ekstremaliu atveju, ar ji sugebės išlaikyti.
