Išorinio augimo apibrėžimas
„Išorinis augimas“ reiškia neorganinio augimo strategiją, kai įmonė savo veiklai plėsti naudoja išorinius išteklius ir galimybes, bet ne turimus vidinius išteklius. Ši strategija lemia pardavimų ir pelningumo padidėjimą perkant kitas įmones arba užmezgant su jomis verslo santykius.
Išorinio augimo strategijos
Strategijas galima suskirstyti į dvi pagrindines priemones: susijungimus ir įsigijimus bei strateginius aljansus. Skirtumas tarp dviejų strategijų priklauso nuo to, kaip keičiasi nuosavybė. Vykdant susijungimus ir įsigijimus, pasikeičia įmonių nuosavybė, o strateginiame aljanse įmonės gali išsaugoti savo nepriklausomybę siekdamos savo kolektyvinių tikslų.
- Susijungimai ir įsigijimai: Paprastai susijungimo ir įsigijimo sandorių metu įmonės keičiasi nuosavybe. Susijungimas reiškia sandorį, kai dvi įmonės sujungiamos ir sudaro naują subjektą, gavus abiejų susijusių bendrovių valdybų sutikimą. Kita vertus, įsigijimas reiškia sandorį, kai įsigyjanti įmonė pasiūlo įsigyti tikslinės bendrovės kontrolinį akcijų paketą, kuris gali būti patvirtintas tikslinės bendrovės valdybos ir akcininkų arba be jo.
- Strateginiai aljansai: Strateginis aljansas šiek tiek skiriasi nuo susijungimų ir įsigijimų, nes tai nereiškia, kad visos susijusios įmonės keičiasi nuosavybe. Pagal šį sandorį dalyvaujančios įmonės, siekdamos kolektyvinių tikslų, išlaikydamos savo nepriklausomybę, sujungia savo išteklius ir turtą. Strateginis aljansas gali būti nuosavybės aljansas arba ne nuosavybės aljansas.
Verslas
Yra kelios priežastys, dėl kurių įmonės pasirenka išorinį augimą, ir keletas pagrindinių šių strategiją skatinančių priežasčių yra šios:
- Mažesnių įmonių augimą riboja riboti ištekliai, ir tokiu atveju išorinio augimo strategija puikiai tinka.
- Ši strategija lemia gamybos sąnaudų sumažėjimą, apyvartos padidėjimą ir didesnį pelningumą.
- Padidėjus dydžiui, įmonės gali kontroliuoti didesnę išteklių dalį, o tai lemia geresnę derybinę galią.
- Ši strategija taip pat palengvina skirtingų firmų nevadovinių ir vadybinių įgūdžių sujungimą į vieną, o tai lemia aukštesnius veiklos standartus.
Naudoja
Kai kurie pagrindiniai šios strategijos naudojimo būdai yra šie:
- Tai leidžia įmonėms patekti į naujesnes ir didesnes rinkas.
- Tai padeda įmonėms augti pelkę, kad jos galėtų valdyti didesnę įtaką rinkoje.
- Kartais įmonės įsigyja kitą įmonę, kad gautų prieigą prie tauriųjų technologijų ar stipresnio prekės ženklo.
- Tai palengvina produktų ir paslaugų įvairinimą.
- Tai padeda didinti verslo veiklos efektyvumą.
Išorinis augimas ir vidinis augimas
- Vykdant vidaus augimą, vidaus ištekliai naudojami operacijoms auginti, kurias galima finansuoti tiek viduje, tiek iš skolų ir akcijų rinkos. Kita vertus, išorės augimo srityje įmonė užsiima susijungimo ir įsigijimo sandoriais siekdama augti.
- Vidinis augimas sutelktas į esamo veiklos efektyvumo ir sąnaudų efektyvumo didinimą. Kita vertus, išorinis augimas pabrėžia prekės ženklo, rinkodaros, reklamos ir kt.
- Vidinės augimo strategijos įgyvendinimas trunka ilgesnį laiką, kad būtų pasiekta rezultatų, o išorinis augimas yra gana greitesnis būdas.
- Vidaus augimo strategija apima mažesnę riziką, palyginti su išorės augimo strategija, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji yra brangesnė.
Privalumai
Kai kurie pranašumai yra šie:
- Tai padeda pašalinti neefektyvias išlaidas ir skatina dalyvaujančių įmonių bendradarbiavimą.
- Tai leidžia geriau panaudoti išteklius, o tai gali padidinti pelningumą.
- Tai padeda įsiskverbti į naujesnes rinkas, įgyti daugiau klientų ir įvairinti produktus.
- Tai suteikia sinergijos pranašumų, o tai reiškia, kad dalyvaujančių bendrovių kolektyvinė produkcija yra didesnė už tai, ką gali pagaminti kiekviena įmonė.
- Padidėjus dydžiui, gaunama masto ekonomija.
Trūkumai
Kai kurie trūkumai yra šie:
- Ši strategija yra gana brangi, palyginti su vidine augimo strategija.
- Tai lemia galios sutelkimą nedaugelio žmonių rankose, kurie gali ją netinkamai panaudoti.
- Dėl susijungimo ir įsigijimo sandorių atsiranda didelės įmonės, kurios gali pasinaudoti monopolija.
- Aljansas gali baigtis didele nesėkme, jei jungtinių įmonių kompetencijos ir galimybių lygis labai skiriasi.
